- vienavaldis
- 2 vienaval̃dis, -ė adj. (2) NdŽ, vienãvaldis (1) Jn, KŽ žr. vienvaldis 1: Autokratiškas, neaprėžtą valdžią turįs, vienãvaldis BŽ499. Vienavaldis parapijos dalykuose baronas jokiuo būdu nenori išsižadėti tų patronato teisių Vaižg. Kada Dievas tame prisakyme sako: neužmušk, duoda mums pažinti, jog anas patsai yra vienavaldžiu ir aukščiausiu Viešpačiu gyvenimo mūsų brš.
Dictionary of the Lithuanian Language.